Bellos rašalybos.

Temos pavadinimas: Bellos rašalybos. Kv. 01 14, 2010 10:06 pm

1.
- Kur ta Izabelė? - vartaliodamasi ant sofos sumurmėjo Rozali.
- Daro laižiaką su Hindliu, - pakilnojo antakius Mina vartydama žurnalą. Frida suprunkštė ir nusuko akis į sieną. Rozali nužvelgė Miną.
- Baikit, merginos, - piktai suraukė antakius Frida. - Tegul ir daro ta jūsų laižiaką, ne jūsų gyvenimas, o jos, todėl me...
Frida nepabaigusi sakinio, pažvelgė į atsidarančias duris.
- Izęęę! - suklykė Rozali ir nulėkusi prie Izabelės, apsikabino ją. Izabelė tarė:
- Atsiprašau, kad tik dabar tepasirodžiau... persidažiau plaukus, - parodė į dabar raudonus plaukus. Mina suprunkštė ir nusviedė žurnalą į kampą.
- O mano plaukai natūralūs, - nusišypsojo Frida rodydama vos ne oranžinius, ugninius plaukus. Izabelė linktelėjo, kai Rozali ją paleido. Visos buvo linksmos, tik ne blondinė Mina. Ji burbuliavo panosėje, dėl Izabelės. Pagaliau, Rozali pastebėjo, jog Minai kažkas ne taip. Frida, pastebėjusi Rozali sunerimusį žvilgsnį, pakėlė antakį.
- Kas?
- Minai kažkas ne taip, - sunerimusi atsakė Rozali. Izabelė nuėjo ir atsisėdo šalia Minos, pamačiusi, jog ji tikrai nenusiteikusi gerai, atsiduso.
- Gerai, Mina, kas yra? - paklausė Frida susiraukusi. Kelias minutes, Mina tylėjo. Kai jau atrodė, kad Mina neprasižios, bet ji krenkštelėjo.
- Dabar mes visos nesutariame... bet mes geriausios draugės, - pasakė mergina ir nusivalė netyčia išriedėjusią ašarą. Rozali jautėsi sukrėsta nuo tokių Minos žodžių, bet žinojo, kad ji sako tiesą.
- Ji teisi, - galop tarė Izabelė. - Aš daugybę laiko praleidžiu su Hindliu, Rozali su Patricija, Mina su Džasperu, o Frida slankioja pakampiais viena. Mes geriausios draugės. Atrodo, jog Frida neturi draugų, nes ji būna pati viena. Kartu, mes pabūname pusvalandį paplepėti ir išsilakstome, - drąsiai pasakė Izabelė. Frida nejaukiai nusuko akis į žalią sieną.
- Tai jau taip, - linktelėjo Rozali ir Mina vienu metu.
- Daugiau mūsų niekas nebeišskirs, - pažadėjo Izabelė. Frida apsipylė džiaugsmo ašaromis ir apsikabino šalia stovinčią Izabelę.
- Aš labai džiaugiuosi, merginos, - tyliai pasakė ji. Rozali pritipenusi, apkabino Fridą per pečius. Tą patį padarė ir Mina. Kai Frida nusiramino, į kambarį įėjo Kebi, Iazabelės mažoji sesė.
- Ize, mama liepė tave parvesti namo, - pasakė Kebi.
- Taip, jau daug valandų, - pasatebėjo Mina žvilgtelėdama į laikrodį. - Tai gerai, Iz, visada lauksiu tavęs ateinančios į mano - šiuos namus.
Izabelė atsisveikino su draugėmis ir išėjo su Kebi. Rozali atsistojo nuo fotelio ir atsirėmė ir sieną ir nusižiovavo.
- Gal einame pas Izabelę? Man tėtis leido nakvoti pas drauges, - prisiminė Mina. Kai draugės sutiko, Rozali tarė:
- Taigi griebiam paltukus ir bėgam į namus.
- Aha, - burbtelėjo Frida ir nuo lovos čiupo savo pilką paltą.
- O kur kiti paltai? - paklausė Rozali šyptelėdama. Mina čiupo žalią pagalvę ir prilėkusi, trenkė su ja Rozali per galvą. Frida, aišku, atsiduso.
- Prieškambaryje yra toks dalykas kaip pakaba, - pratarė ji ir iškėlusi antakius, išėjo.
- Izabelės mama gali nežinoti, paskubėkim, - pasakė Mina ir čiupusi Rozali ranką, išskubėjo paskui Fridą. Trijulė pasiekusi prieškambarį, sustojo. Mina nusikabino savo geltoną striukę ir ją apsivilko. Kai ir Rozali buvo tą patį padariusi su davo žaliu paltu, Frida šušuko:
- Pirmyn!
- Neįsijausk, Frida, - nusijuokė Mina. Rozali nusijuokė ir išsitempė drauges į gatvę. Snigo ir pustė. Merginos vos matė kelią, o jis buvo ne artimas.
- Tagi, po kiek mums metų? - paklausė Frida. - Man rytojui lietuvių kalbai referatą reikia parašyt, sumąsčiau, ką galiu. Ir be to, man trylika.
- Dvylika, - striukai atsakė Rozali. Mina sukrizeno.
- O man keturiolika, Izabelei, kiek, nežinau.
Frida šyptelėjo ir užlipo akmeniniais laipteliais, pasitrynusi akis, paskambino skambučiu į Izabelės namą. Mina stovėjo išsišiepus, o Rozali be jokios išraiškos. Atidarė Izabelės tėtis, ponas Dof.
- O, laba diena, Rozali, Mina ir Frida. Jūs pas Izabelę?
Trijulė linktelėjo. Ponas Dof supratingai mostelėjo joms įeiti. Mina įšokavo pirmoji. Nusiėmusi savo ryškiai mėlyną kepurę bei striukę ir šaliką su pirštinėmis, pakabino ir nulėkė prie laiptų. Rozali su Frida, vos nusirengusios, puolė paskui Miną. Užlėkusi laiptais, Mina pabeldė į Izabelės kambario duris.
- Kas ten? - atsiliepė Izabelė.
- Tavo geriausios draugės, - sukikenusi tarė Rozali. Iš kambario išlindo išsišiepusi Izabelė. Frida apsikabino Izabelę, lig būtų mačiusi pries mėnesį.
- Ai, beje, kiek tau metų? - pasiteiravo Mina.
- Trylika, - vyptelėjo Izabelė ir įėjo į kambarį. - Užeikit.
Frida įėjo į kambarį ir apsidairė. Kambario grindys medinės, sienos orandžinės. Prie vakarų sienos buvo lova ir langas su atitrauktomis žaliomis užuolaidomis. Prie šiaurės sienos buvo stalas apkrautas vadovėliais ir šalia stalo buvo kėdė. Dar kambaryje buvo spinta.
- Oho, labai gražus kambarys, Izabele, - pagyrė Mina kiek pavydėdama draugei. Į kambarį vėl įėjo juodaplaukė Kebi.
- Izabele, pas tave vėl draugės! - sušuko pasipiktinusi jį ir prilėkusi, pasiėmė pagalvę ir trenkė su ja Izabelei. O Kebi sesė, sušnypštė:
- Kebi, kai pasakysiu tėčiui, gero nelauk.

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Pen. 01 15, 2010 1:01 pm

Nu fainai, fainai. Reiktų ntik klaidas ištaisyt ir knygą galėsi rašyti. ;D
Tik kažkur labai girdėti vardai: Frida, Mina, Kebi... :D
Atsimenu dar kai aš rašiau savo knygą. Parašiau 98 psl ir užkniso. ;D

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Pen. 01 15, 2010 7:17 pm

Frida -vienam forume, Mina - iš "Drakulos" knygos, Kebi - iš forumo xDDD Eik eik, neleisiu aš knygos xDD nors gaaal... ;D

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Pen. 01 15, 2010 8:48 pm

Dar pažiūrėsim. xD

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Pen. 01 15, 2010 9:23 pm

Aha xD

Svečias

Ok, Vardai nekas nekas::: Izabela-Bella is twilight, Rozali-taip pat, Bet sejp fajnaj

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Št. 01 16, 2010 8:34 pm

Izabelė, ne Izabella xD Ačiū.

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Št. 01 16, 2010 8:38 pm

2.
Mažoji Izabelės sesė, išsigando ir numetusi rudą pagalvėlę, išbėgo. Frida ir Rozali gardžiai nusijuokė.
- Tikrai nejuokinga! - piktai tarė Mina ir pakėlė pagalvę. Frida atsiduso ir griuvo į lovą.
- Juokinga, - atkirto Rozali.
- Merginos! - piktai sucypė Izabelė. - Tai nėra nei juokinga, nei nejuokinga.
Rozali šaltomis akimis įsispitrijo į Miną. O Mina, jos žvilgsnį atlaikė su dar šaltesniu. Frida, pamačiusi, kad Mina ir Rozali susipyko, suinkštė:
- Rozali, Mina, po paraliais. Pabaikit tuos cirkus!
Igirdusi tokį Fridos toną, Izabelė sukikeno. Į kambarį įtrepsėjo Kebi. Mina suurzgė ant Fridos.
- Kebi, ko tau čia? - suirzusi paklausė Izabelė. Kebi piktai pažvelgė į sesę.
- Noriu gert, - irzliai tarė ji. Mina vos šyptelėjo.
- Taigi virtuvėje yra apelsinų sulčių, - atsakė Izabelė ir išgrūdo Kebi lauk, bei užrakino duris. Dar girdėjosi Kebi šūksniai, bet Mina nekreipė į tai dėmesio.
- Mina, kas tau užėjo? - paklausė Frida. Rozali smagiai akirto:
- Jai įgėlė milžiniška bitė!
Mina piktai suurzgė:
- Patylėkit! Aš su jumis nebedraugauju. Ate! - ir išėjo.
Akimirką, Frida sustingo, bet greit atsigavo.
- Oho, - šyptelėjo Izabelė. - Tikriausiai su tėvais išskris į Rusiją ar Ameriką...
- Bet... ji mūsų draugė, - sušnibždėjo Rozali. Frida labai nustebusi į ją pažvelgė. Izabelė taip pat.
- Tai kodėl su ja bendravai lediniu žvilgsniu? - paklausė Frida. Atrodė, jog Rozali labai susigėdo ir nebekalbės. Izabelė vos vos šyptelėjo.
- Na? - paragino Frida.
- Aš negalvojau, jog taip nutiks! - atrėžė Rozali piktokai ir išbėgo. Izabelė atsiduso. O Frida tik palingavo galva ir atrėmė galvą į sieną. Merginos mąstė, ar jų draugystei galas.
- Mūsų draugystė iširo, - pamąsčiusi tarė Frida. Izabelė papurtė galvą.
- Negali būti, - tarė ji. Frida palinksėjo. Jos vis dar galvojo, kai į langą pradėjo barškenti lietaus lašai. Frida nustebo:
- Lietus žiemą?
Izabelė žymiai linktelėjo. Frida gūžtelėjo pečiais ir pakilusi pradėjo vaikščioti po kambarį. Merginos vis dūsavo. Buvo aišku vieną: draugystė iširo. Mašinų ūžėsys buvo vienintelis išsklaidantis nejaukią tylą. Galiausiai, Frida atsistojo.
- Turiu eiti.
- Gal gali pasilikti? - paparašė Izabelė. Frida papurtė galvą sakydama "deja". Izabelė liūdnai linktelėjo ir Frida išėjo. Kai atsidūrė lauke, labai lijo. Ji pėdino namo - šlapia. O ugniniai plaukai buvo šlapi, nors gręžk. Parsiradusi namo, Frida nusivilko šlapią paltą or pakabino. Nulėkusi į vonią, rankšluoščiu nusausino plaukus ir pažvelgė į liūdną savo atspindį veidrodyje. Atspindys jos veidą padarė dar blyškesnį, o akis pavertė žaliom katino akim. Frida atsiduso ir nususko akis į šalį. Kiek laiko pastovėjusi vonioje, Frida išėjo ir nutipeno į savo kambarį. Užverusi kambario duris, Frida puolė prie kompiuterio. Prisijungusi prie skypės, mergina prisijungusią rado tik Rozali. Galiausiai Frida parašė jai žinutę: Labas, Rozali. Aš labai atsiprašau.
Po minutės gavo atsaką: Neatleisiu.
- Eina sau, - sumurmėjo Frida ir išjungusi kompiuterį nuėjo miegoti.

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Pir. 01 25, 2010 10:50 am

Normaliai, sakyčiau būsi gera kūrėja...

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Pir. 01 25, 2010 12:08 pm

Ačiū :D

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Pir. 01 25, 2010 12:23 pm

Nėra už ką ;D

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Tr. 05 26, 2010 1:41 pm

grazu kaip geriausia drauge vertinu 10 Rolling Eyes

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Sk. 05 30, 2010 8:07 pm

Aš irg kurių istorijas. Net dvi. ;DD

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Sk. 05 30, 2010 8:51 pm

Man patikti. ;D
Me irgi kuria, bet tingi dėti. xD

Temos pavadinimas: Re: Bellos rašalybos. Pir. 05 31, 2010 5:34 pm

Įmesk. ;DD

» Bellos tell